niekadėjas

×niekadė́jas (-us, -is), -a (hibr.) smob. (1), -à (3) J 1. kas niekuo nekaltas, niekuo dėtas, nieko nežinantis (apie ką): Tėvas dedas niekadė́ju Jnš. Pats nulaužė peilį, pametė po suolu i sėdi niekadė́jas Srd. ^ Aš tyčia rėžiu viską į akis, o jin tyli kaip niekadė́ja Jnš. Išvertė pieną ir stovi kai niekadė́jas Mrj. Eina kaip niekadė́jas, lyg niekas nieko (lyg ne jis padaręs) Šn. Iš ryto sugrįžęs namo, kaip niekadėjas su kitais dirbau laukuose V.Piet. 2. M, Ds kas niekam vertas, nenaudėlis: Kas by nusigandęs sėdi, niūrinė[ja], tas niekadė́jas J. ^ Ko tu sėdi niekadėjà veselijo[je], kaip būtumei ką blogai padarius J. Jijė tokia niekadėjà J. Ji mokės niekadėjus sudrausti I.Simon. | Ėda tie niekadėjai (karkvabaliai) kaip pasamdyti, deda kiaušinius ir miršta V.Kudir. 3. R, [K] kas nieko rimto nedaro, niekadarys, tinginys: ^ Ko tu sėdi kaip niekadėjas (nieko nedirbi)! Krsn. Ką gi ji veiks: drybso ir drybso per dienas kaip koks niekadė́jas Psn.